Kretingos rajono kaimo bendruomenių verslumo skatinimo projekto įgyvendinimas
Kretingoje, kaip ir daugelyje Lietuvos vietos veiklos grupių teritorijose, yra nemažas skaičius bendruomenių narių, kuriems reikalingas verslumo skatinimas ir žinios, kaip įkurti ir skatinti verslumą bendruomenių teritorijose. Iki šiol Kretingos rajono teritorijoje nebuvo ištirtas verslumo poreikis tarp bendruomenių, todėl ši galimybių studija parodys verslumo kryptis, kokius verslus ar amatus šiandien turėtų vystyti ir puoselėti bendruomenės. Vertinant lengvatas, išvardintas Kretingos rajono 2007 – 2013 m. plėtros plane, 40 proc. respondentų nuomone, efektyviausia lengvata kuriant verslą būtų, jei įmonės būtų atleidžiamos nuo žemės nuomos mokesčio ar žemės mokesčio arba šis mokestis sumažinamas.
Projekto „Kretingos rajono kaimo bendruomenių verslumo skatinimas“ metu buvo atliktas sociologinis tyrimas, surengti 7 teminiai renginiai, kurių metų buvo atliekama situacijos analizė ir ištiriami kaimo bendruomenės narių verslumo poreikiai ir projekto tęstinumas, pristatomos verslumo skatinimo strategijos. Suorganizuotas baigiamasis susitikimas spalio mėn. 21 d. Salantų kultūros namuose, kurio metu Kretingos rajono kaimo bendruomenės pristatė savo pagamintus produktus ir ypač aktyviai prisistatė Salantų miesto, Lazdininkų, Erlėnų, Laivių, Nausėdų „Darbos vingis“. Renginio metu dalyviai galėjo pinti, lipdyti iš molio ir gerti arbatas iš vaistažolių ūkio, kurias pristatė asociacija „SaulėTaka“ ir taip prisidėti prie konkrečių tradicinių amatų puoselėjimo. Analizuojant kaimų bendruomenių narių verslumo poreikį, verslumo skatinimą, situacijos analizę bei rengiant galimybių studiją, dalyvavo daugiau kaip 250 kaimų bendruomenių narių.
Parengta galimybių studija susideda iš 3 dalių. Pirmoje dalyje yra pateikiamas Kretingos rajono kaimų bendruomenių esamos situacijos ir ekonominis įvertinimas. Antroje dalyje yra pateikiama verslumo skatinimo Kretingos rajone tyrimo analizė, kur pateikiami tyrimo demografiniai kriterijai, bendras verslumo įvertinimas, SSGG analizė, veiksnių ir priežasčių analizė, paslaugų įmonių poreikių analizė. Bendruomenės nariai galėjo pateikti savo nuomonę ir pasirinkti verslo rūšis iš 99 skirtingų ekonominės veiklos rūšių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, o tradicinius amatus galėjo pasirinkti pagal pateiktus 65 Tradicinių amatų klasifikacijoje išskirtus amatus, kuriuos atrinko tyrėjai pagal Kretingos rajono gyventojų ekonominę regiono analizę ir pagal išanalizuotus Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos dokumentus. Trečioje dalyje yra pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai kokius konkrečius verslus ir amatus galėtų vystyti kaimo bendruomenės ir kokiomis ES galimybėmis galėtų pasinaudoti kiekviena bendruomenė paramai gauti pagal Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos Vietos plėtros strategiją „Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajono kaimo vietovėse“ I Prioriteto priemonę 1.1. Kaimo atnaujinimas ir plėtra. Taip pat pasinaudoti Lietuvos kaimo tinklo, Jaunimo bendradarbiavimo agentūros, Verslumo skatinimo fondo, Švietimo ir mainų paramos fondo ir kt. ES paramos galimybėmis.
Pateikiant apibendrintus duomenis apie Kretingos rajono kaimų bendruomenių verslumo poreikius galime teigti, kad 43 proc. kaimų bendruomenių narių norėtų vystyti savo verslą. Vertinant ir apibendrinant kaimų bendruomenių narių verslumo poreikius, matomos kelios kryptis, pagal kurias bendruomenės galėtų bendradarbiauti tarpusavyje pagal tradicinių amatų klasifikacijos pasirinkimą: pynimas: Lazdininkų (72.2. proc,), Kalniškių (64.3 proc.), Vydmantų (60 proc.,) ir Kartenos (50 proc.); kepimas: Laivių (75 proc., 1 pasirinkimas), Imbariečių draugijos (70.6 proc., 1 pasirinkimas), Kalniškių (57.1 proc., 1 pasirinkimas) ir Kartenos (60 proc., 2 pasirinkimas); Lazdininkų (55.6 proc., 3 pasirinkimas); maisto ruošimas: Kartenos (70 proc.), Nausėdų (50 proc.), Leliūnų (30.8 proc.), Juodupėnų (40 proc., 1 pasirinkimas); žolininkystė: Baublių (58.8 proc.), Kūlupėnai (46.2 proc.), Padvarių (40 proc.), o Lazdininkų kaimo bendruomenės (61.1 proc.) pagal verslo poreikį; tradicinė bitininkytė: Nausėdų „Darbos vingis“ (38.9 proc.) ir “Pajūrio bendruomenė (35.7 proc.); pieno apdirbimas, apdorojimas, perdirbimas: Kartenos (70 proc.) ir Nausėdų (50 proc.); kalvystė: Salantų miesto bendruomenė (44.4 proc.) ir Juodupėnų (40 proc.).
Apibendrinant, kokius verslus pagal Ekonominės veiklos klasifikatorių pasirinktų, tai daugiausiai – 34 proc. kaimų bendruomenių narių pasirinko vystyti veiklos rūšį – augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veiklą; 33 proc. pasirinko maisto produktų gamybą, 23 proc. apgyvendinimo veiklą ir žmonių sveikatos priežiūros veiklą; 22 proc. drabužių siuvimą (gamybą); 21 proc. sportinę veiklą, pramogų ir poilsio organizavimo veiklą.
Analizuojant, kokių paslaugų įmonių trūksta kaimų bendruomenių nariams, tai projekto dalyviai išskyrė, kad daugiausiai trūksta: kirpyklų (38 proc.); laidotuvių (32 proc.); pirties (31 proc.); sporto salių (29); sveikatos priežiūros (26 proc.) ir kt. Išsami informacija pateikiama Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos internetiniame puslapyje.
